Kai kurie klientai kreipėsi į mus dėl to, kad tam tikros svetainės veikia lėtai – ar mes galime ką nors padaryti ir ar tai mūsų serverių kaltė, ar yra kitos priežastys? Čia pabandysiu paaiškinti, kur, kas ir kodėl, t. y. nuo ko priklauso svetainių lėtumas.
1. Interneto ryšys
Būkime sąžiningi – mobilusis internetas „Edge/GPRS“ (įprastas modemo greitis) palyginti su 150 Mb/s greitu plačiajuosčiu internetu – tai kaip palyginti „Žiguli“ su „Ferrari“ (abu važiuoja, bet tiek pradinis, tiek galutinis greitis labai skiriasi).
2. Geografinė vieta
Daug kas priklauso nuo to, kokiai auditorijai skirta svetainė. Jei pagrindiniai lankytojai yra iš Lietuvos (taip pat Latvijos, Estijos, Suomijos), tuomet logiška talpinti svetainę serveriuose Lietuvoje arba netoliese. Tarptautinei auditorijai skirtoms svetainėms naudinga naudoti papildomą CDN (Content Delivery Network), kuris per tarpinius serverius priartina svetainės failus prie lankytojo. Ping’inant svetainę iš Lietuvos ar iš kitų šalių – gauname skirtingus atsakymo laikus: Lietuvoje talpinamos svetainės dažniausiai reaguoja greičiau iš Lietuvos nei iš užsienio.
3. Interneto tiekėjo vieta
Svarbu, kur yra jūsų interneto paslaugų tiekėjas ir ar užklausos eina tiesiogiai ar per kaimynines šalis. (Pavyzdžiui, naudojant Tele2 modemą, kai kuriais atvejais užklausos gali būti nukreiptos per Švediją, o naudojant kai kuriuos Starman ryšius – per Vokietiją.) Testuojant skirtingų tiekėjų tinklus Lietuvoje galima gauti skirtingus rezultatus (pavyzdžiui, viename tinkle Zone gali būti greitesnis, kitame – Telia, dar kitame – kitas tiekėjas).
4. Tinklalapio serveris
Taip pat svarbu, kokia programinė įranga, konfigūracija ir pajėgumas naudojamas serveryje. Jei serveris silpnas, tai gali turėti įtakos svetainės greičiui. Šiais laikais dauguma paslaugų teikėjų siūlo kokybiškus ir greitus serverius su geru ryšiu.
5. Turinio valdymo sistema (TVS) ir priedai
Paprastai dauguma svetainės lėtumo (iki 90%) priklauso nuo jos turinio valdymo sistemos. Pavyzdžiui, WordPress nėra labiausiai optimizuota TVS (nors tai viena populiariausių ir paprasčiausių). Taip pat labai svarbu, kokie papildiniai naudojami ir kaip jie optimizuoti. (Pvz.: švarus WordPress veikia gana greitai, bet jei įdiegiama daug „gražių/modernių/įspūdingų“ papildinių, užklausų skaičius gali smarkiai išaugti ir dėl to sumažėti įkėlimo greitis.)
Auksinė taisyklė didesnėms svetainėms – naudoti CDN ir/arba talpyklavimo sprendimus (caching), kurie paspartina svetainės atidarymą ir sumažina serverio apkrovą. Tokiu atveju svetainės įkėlimo greitis labiau priklauso nuo lankytojo įrenginio galimybių. Jei svetainė staiga tampa lėta, verta pasitikrinti, koks papildinys buvo neseniai įdiegtas ir kaip jis paveikė greitį.
Internete taip pat yra daug „pagespeed“ įrankių (pvz., Pingdom ir kt.), kurie gali ne visada tiksliai įvertinti Lietuvoje talpinamų svetainių greitį, BET vis tiek verta patikrinti, ką jie rodo apie galimas lėtumo priežastis! Jei matoma, kad vienu metu atidaroma daug failų, neoptimizuoti skriptai ar per daug užklausų – verta pasinaudoti jų rekomendacijomis.
Jei turite papildomų klausimų dėl svetainės greičio, visada galite kreiptis į mūsų klientų aptarnavimą – padėsime rasti sprendimą arba suprasti, kur yra problema.
Pabaigai:
Esu matęs didelių internetinių parduotuvių, kurios atsidaro taip greitai kaip įprastos 5 puslapių svetainės, ir nedideles svetaines, kurios kraunasi taip lėtai kaip dideli katalogai su daug prekių.
Taigi galima daryti išvadą: nors serveris ir geografinė vieta šiek tiek daro įtaką, net 85–95% „pastebimo lėtumo“ priežastis slypi pačios svetainės optimizacijoje.
